Augalų apsaugos priemonės

Augalų auginimas yra labai sudėtinga užduotis. Augalai yra jautrūs įvairių kenkėjų atakoms ir daugeliui ligu. Kad darbas būtų produktyvus ir efektyvus, būtina taikyti metodus, padedančius apsaugoti juos nuo neigiamos išorės veiksnių įtakos. Be to, taikomos priemonės turi būti ne tik veiksmingos, bet ir draugiškos aplinkai. Tam naudojamos modernios augalų apsaugos priemonės.

Augalų apsaugos cheminių medžiagų klasifikacija.

Fungicidai yra pesticidai, naudojami kovojant su grybais ir jų sporomis. Iš esmės jie veikia pažeisdami grybelių ląstelių membranas arba sutrikdydami energijos gamybą grybų ląstelėse.

Herbicidai – tai grupė pesticidų, kurie selektyviai arba be atrankos naikina piktžoles. Piktžolės sulėtina kultūrinių augalų augimą. Pagrindiniai herbicidų komponentai yra veikliosios medžiagos, tokios kaip glifosatas. Sintezei naudojami labai didelio grynumo fosforo dariniai, tarp kurių yra fosforo oksichloridas ir fosforo trichloridas. Gaminant herbicidus, be šių medžiagų, naudojama ir monochlorocitinė rūgštis. Tai tarpinis produktas, skirtas augalų apsaugos produktams, tokiems kaip 2,4-dichlorfenoksiacto rūgštis arba chloracetilchloridas, gaminti. Jie klasifikuojami pagal jų struktūrą ir poveikio būdą.

Adjuvantai yra pagalbinės medžiagos, naudojamos pesticiduose, siekiant pagerinti jų veikimą. Augalai, kaip ir grybai, turi vaškinį paviršių, kuris apsunkina pesticidų prasiskverbimą į tikslinės įtakos vietą. Siekiant palengvinti vaško barjero įveikimą, yra pridedami adjuvantai. Šiai augalų apsaugos produktų grupei, be kita ko, priskiriamos aktyviosios paviršiaus medžiagos, buferiai, augaliniai aliejai, taip pat putojimą stabdančios medžiagos. Svarbiausia yra naudoti tinkamą adjuvantą, nes netinkamas pasirinkimas gali pakenkti augalui. Rezultatas – preparato pasiskirstymas augalo paviršiuje ir greitesnis jo įsisavinimas, neleidžiant jo nuplauti lietui ar rasai.

Augimo reguliatoriai – tai preimonės, galinčios stimuliuoti natūralius augalų fiziologinius procesus, tokius kaip sėklų ramybės būsena ir dygimas, lapų senėjimas, ląstelių dalijimasis, ląstelių padidėjimas ir diferenciacija. Be to, jie turi apsauginį poveikį nuo visų biotinių ir abiotinių stresų.