Koloniniai vaismedžiai – faktai ir mitai apie obelys, trešnes, slyvas ir…

Koloniniai vaismedžiai vis dar kelia daug klausimų ir mitų. Vieni tikisi, kad jie užaugs be jokios priežiūros ir derės gausiai, kiti nusivilia pamatę, kad medis po kelerių metų pavirsta nebe „kolona“, o paprasta šluota. Savo pasakojime pasidalinsime, kartu su Romu Vrublevskiu ilgamete patirtimi ir aiškiai parodysime, kur slypi tiesa.

Iš kur atsirado koloninės obelys?

Romas primena, kad dar 1986 m. žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ pasirodė straipsnis pavadinimu „Obuoliai ant telegrafinio stulpo“. Būtent tada buvo aprašyta pirmoji koloninė obelis – Anglijoje aptikta pumpurinė mutacija. Iš jos išauginta pirmoji siaurą vainiką turinti obelis, o jau 1995 m. tokie medeliai pasirodė ir pas mus.

Kaip atrodo suaugusi kolonininė obelis?

Pasak Romo, koloninė obelis yra tikrai įspūdingas medis. Vaizdo įraše jis rodo veislę Flamenco, pasodintą prieš 20 metų. Medis jau siekia 5 metrų aukštį, nes skiepytas į vidutinio augumo poskiepį MM106. Žemaūgiame poskiepyje tokia obelis būtų 2–3 m aukščio, o skiepytą į Paprasto Antaninio sėjinuką – dar aukštesnė.

Tačiau Romas pabrėžia: koloninė obelis savaime „stulpu“ neužaugs. Jei ji nebus genima ir formuojama, ilgainiui virs šluota, o ne elegantiška „balerina“.

Vaisinė šakelė – svarbiausia koloninės obels dalis.

Visos obelys dera ant daugiamečių vaisinių šakučių. Jos gyvena 5–10 metų, ir jas reikia kartais atnaujinti. Jei to nedaroma, derėjimo zona pakyla į viršų, o kamieno apačia lieka plika. Taip prarandamas tikrasis koloninės obels grožis ir praktiškumas.

O kaip su koloninėmis trešnėmis ir slyvomis?

Čia dažniausiai ir slypi didžiausias mitas. Trešnių vaisinės šakutės gyvuoja vos 2–3 metus. Pirmus porą metų medelis atrodo puikiai – vienas stiebas, trumpi ūgliai, daug žiedų ir vaisių. Bet vėliau apačia nuplinka, medis ima šakotis, ir koloninės formos nebelieka. O derėjimas keliauja į viršų.

Su slyvomis situacija labai panaši. Pavyzdžiui rusiška veislė Kolonovidnaja iš pradžių atrodo gražiai, tačiau po 4–5 metų užauga iki 4 metrų, išsišakoja ir tam, kad išsaugoti siaurą vainiką, tas šakas reikia surišti. Romas atvirai sako: koloninės trešnės ir slyvos, abrikosai ir persikai – labiau reklamos triukas nei realybė.

Ar galima bet kokį vaismedį paversti koloniniu?

Romas pripažįsta, kad teoriškai galima bet kokį medį paversti koloniniu, jei nuolat genėsi – šalinsi šonines šakas, bandysi formuoti vaisines šakeles prie kamieno. Tačiau tai būtų dirbtinis sprendimas, reikalaujantis daug pastangų. Tuo tarpu tikros koloninės obelys genetiškai pačios formuoja trumpas vaisines šakeles, kurios gali metu metais derėti tiesiog ant kamieno.

Kaip Romas “kolonines” slyvas ir trešnes pirko

Romas prisimena, kaip dar 2000-aisiais vyko pas augintoją, kuris siūlė kolonines slyvas, trešnes, persikus. Etiketės buvo gražios, nuotraukos įspūdingos. Tačiau realybėje po kelerių metų tie medžiai virto paprastomis šluotomis, jie stipriai išsišakojo ir suformavo atvirkščia piramidės vainiko formą.

Visai kitaip su obelimis – aukščiau patalpintame video jus matėte 4–5 m aukščio koloninę obelį, apkibusią obuoliais, užimančią vos kvadratinį metrą. Iš tokio ploto galima gauti ne vieną kibirą obuolių – tai įrodo, kad koloninės obelys tikrai egzistuoja.

Romo patarimai sodininkams

• Sodinkite kolonines obelis, o ne trešnes ar slyvas.
• Visada pasidomėkite, koks sodinuko poskiepis – nuo to priklauso medžio aukštis.
• Nepasitikėkite vien gražiomis etiketėmis ar nuotraukomis.
• Obelis sodinti galima kas 70 cm – taip sutaupysite vietos ir turėsite gausų derlių.
• Nepamirškite formuoti ir genėti – tik tada medis išliks tikra kolona.

Išvada

Romas tvirtai sako: koloninės obelys egzistuoja ir yra tikrai vertos dėmesio. Jos tinka mažiems sklypams, leidžia turėti daug veislių mažoje erdvėje ir džiugina įspūdingu derliumi. Tačiau koloninės trešnės, vyšnios, slyvos, persikai ir t.t. – labiau reklaminis triukas.

Svarbiausia – suvokti, kad net ir koloninė obelis be žmogaus rankos netaps idealia kolona. Bet skirkite jai truputį priežiūros ir ji atsidėkos ne tik gausiu derliumi, bet ir ypatingu vaizdu sode.

Skaitykite ir žiūrėkite daugiau mūsų patarimų:

• Koloniniai vaismedžiai – faktai ir mitai apie obelys, trešnes, slyvas ir…
• Vaismedžių genėjimas vasarą: kodėl, kada ir kaip tai daryti? Romo Vrublevskio patarimai.
• Žemaūgis šilkmedis ‘Gerardi Dwarf’: praktiška patirtis iš sodo
• Kaip džiovinti pomidorus? Džiovinti pomidorai, receptai ir pomidorų pastilės
• Grybų auginimas namuose: kaip ant kavos tirščių išdygsta kreivabudės!