Trichoderma: kaip atradau natūralesnį kelią augalų apsaugai su mažiau chemijos

Kai pats pradėjau labiau gilintis, kaip apsaugoti augalus ne vien chemija, ieškojau sprendimo, kuris padėtų ne tik tada, kai liga jau matoma, bet ir anksčiau — tada, kai dar galima užkirsti jai kelią.

Norėjosi ne dar vieno „greito purškimo“, o tokio būdo, kuris padėtų pačiam augalui būti stipresniam nuo pradžių. Būtent taip ir priėjau prie trichodermos temos.

Iš pradžių į ją žiūrėjau atsargiai. Kaip ir daugelis mėgėjų sodininkų, norėjau suprasti labai paprastai: kas tai yra, kaip ji veikia ir ar iš jos išvis yra realios naudos sode bei darže?

Kuo daugiau gilinavausi, tuo aiškiau darėsi viena mintis: trichoderma gali būti labai vertinga pagalba tiems sodininkams, kurie nori naudoti kuo mažiau chemijos ir tuo pačiu geriau apsaugoti augalus nuo tam tikrų ligų.

Ne stebuklas. Ne magija. Bet tikrai protingas biologinis įrankis.

Kas yra trichoderma?

Trichoderma – tai naudingi dirvožemio grybai, kurie gyvena augalo aplinkoje ir aktyviai dirba šaknų zonoje.

Paprastai kalbant, tai biologinis pagalbininkas, kuris padeda augalui augti stipresnėje aplinkoje ir tuo pačiu apsunkina gyvenimą nepageidaujamiems mikroorganizmams.

Ir čia slypi svarbiausias skirtumas nuo įprasto mąstymo: trichoderma neveikia kaip „chemija nuo problemos“. Ji veikia profilaktiškai – kaip biologinė augalų apsaugos dalis, padedanti nuo pat pradžių kurti palankesnę aplinką augalui.

Kodėl trichoderma svarbi sodininkui mėgėjui?

Jei augini pomidorus, agurkus, paprikas, braškes, salotas, vaismedžius ar uogas savo šeimai, greičiausiai nenori visko spręsti tik chemija.

Ir tai visiškai normalu, nes “cheminių” produktų mes tiesiog galime nusipirkti parduotuvėje.

Dauguma sodininkų mėgėjų nori labai paprasto dalyko: kad augalai būtų sveikesni, šaknys stipresnės, o ligų būtų mažiau. Ne todėl, kad nori idealaus sterilaus sodo, o todėl, kad nori sveikesnio derliaus ir mažiau problemų su augalais.

Nuo kokių ligų trichoderma gali apsaugoti?

Čia verta kalbėti aiškiai.

Trichoderma dažniausiai minima tada, kai kalbame apie dirvoje plintančius ligų sukėlėjus. Tarp jų dažniausiai minimi:

Fusarium – siejamas su fuzarioze ir vytuliais
Pythium – dažnai susijęs su daigų kritimu ir šaknų pažeidimais
Rhizoctonia – gali pažeisti šaknies kaklelį, daigus ir silpninti augalą nuo pat pradžių
Sclerotinia – susijusi su puviniais
kai kuriais atvejais minima ir Phytophthora

Įdomu ir tai, kad Trichoderma siejama ne tik su apsauga nuo kai kurių dirvoje plintančių ligų sukėlėjų, bet ir su tam tikrų nematodų slopinimu. Mokslinėse apžvalgose minimi duomenys apie poveikį bulvių cistiniams nematodams bei kai kuriems šaknų gumbiniams nematodams.

Sodininkui mėgėjui visa tai dažniausiai atrodo ne lotyniškais pavadinimais, o labai gyvenimiškai:

daigai staiga sugula,
augalas po persodinimo sunkiai prigyja,
šaknys silpnos ar pradeda ruduoti,
augalas lyg ir laistomas, bet vysta,
augimas sustoja, nors atrodo, kad viskas lyg ir padaryta teisingai.

Tokiais atvejais problema labai dažnai slypi ne paviršiuje, o būtent šaknų zonoje ir dirvoje.

Todėl trichoderma tokia vertinga tiems, kas nori ne tik kovoti su pasekmėmis, bet ir apsaugoti augalus nuo problemų atsiradimo stadijoje – kitaip tariant profilaktiškai.

Kaip trichoderma veikia?

Vienas dalykas, kuris man pačiam pasirodė ypač svarbus — trichoderma neveikia vienu būdu.

Ji vienu metu gali:

konkuruoti su ligų sukėlėjais dėl vietos ir maisto,
padėti sudaryti nepalankesnes sąlygas kai kuriems patogenams,
aktyviau įsikurti šaknų zonoje,
prisidėti prie stipresnio šaknų vystymosi,
padėti augalui būti atsparesniam stresui.

Tai ir yra priežastis, kodėl ji taip dažnai minima kalbant apie natūralesnę augalų apsaugą.

Kada trichoderma naudingiausia?

Iš mano pusės čia svarbiausia viena taisyklė: trichoderma geriausiai veikia tada, kai naudojama ne per vėlai.

Jei jau matai, kad augalas visiškai nusilpęs, šaknys smarkiai pažeistos, o liga pažengusi — tikėtis stebuklo neverta.

Tačiau jei trichodermą naudoji anksčiau, ji gali tapti labai stipria pagalba.

Labiausiai ji praverčia:

Daigų etape

Tai vienas geriausių momentų. Būtent tada formuojasi augalo pradžia, o stipresnė šaknų aplinka gali labai daug nulemti visam sezonui.

Persodinant

Persodinimas augalui yra stresas. Jei tuo metu padedi šaknų zonai, augalas dažnai lengviau prigyja ir startuoja tvirčiau.

Šiltnamyje

Šiltnamio dirva dažnai naudojama ne vieną sezoną. O kuo ilgiau ji naudojama, tuo didesnė tikimybė, kad joje kaupiasi įvairūs nepageidaujami ligų sukėlėjai. Todėl čia trichoderma ypač logiška.

Ten, kur jau buvo problemų

Jei anksčiau jau turėjai bėdų su daigų kritimu, šaknų puviniais, vytuliais ar silpnu prigijimu, trichoderma tampa ne šiaip „įdomiu priedu“, o rimta prevencine priemone.

Ar trichoderma tinka tik dirvai? Ne – yra ir purškiama forma

Dažniausiai trichoderma siejama su dirva, šaknimis, sėklomis, daigais ir persodinimu.

Ir tai logiška, nes pagrindinis jos darbas dažniausiai vyksta būtent ten.

Tačiau sodininkui mėgėjui labai svarbu žinoti, kad yra ir purškiama trichodermos forma.

Tai gera žinia tiems, kurie nori trichodermą įtraukti ne tik į darbą su dirva, bet ir į įprastą augalų priežiūrą vegetacijos metu.

Purškiama forma patogi todėl, kad leidžia šį biologinį sprendimą naudoti lanksčiau. Ypač tada, kai nori reguliariai prižiūrėti augalus, stiprinti jų aplinką ir įtraukti apsaugą į savo sezoninę rutiną.

Labai svarbu suprasti: purškiama forma nepaverčia trichodermos „chemijos pakaitalu per vieną purškimą“.

Ji vis tiek išlieka biologinis sprendimas. Tiesiog naudoti ją tampa patogiau.

Jei daugiau dirbi su dirva, daigais, sėklomis ir šaknų zona, tada logiškesnis pasirinkimas bus klasikinė forma.

Jei nori trichodermą patogiai naudoti purškiant vegetacijos metu, tada labai racionalus sprendimas yra purškiama forma.

Kam tinka klasikinė forma, o kam purškiama?

Kad būtų paprasčiau, sodininkui mėgėjui siūlau žiūrėti taip.

Jei nori daugiau dirbti su dirva, šaknimis, sėklomis ir daigais

Tada logiškas pasirinkimas yra
Trichodermin dirvai

Jei nori patogaus naudojimo purškiant vegetacijos metu

Tada natūralus pasirinkimas yra
Trichodermin purškimui

Ko iš trichodermos tikėtis realiai?

Čia svarbu išlikti sąžiningiems.

Iš trichodermos verta tikėtis ne stebuklo, o kryptingos pagalbos.

Ji gali padėti:

apsaugoti augalus nuo tam tikrų ligų,
mažinti dirvoje plintančių ligų sukėlėjų spaudimą,
padėti daigams startuoti tvirčiau,
stiprinti šaknų zoną,
prisidėti prie natūralesnės augalų apsaugos sistemos.

Bet tu turi padėti jai.

Geriausi rezultatai dažniausiai būna tada, kai kartu darai ir kitus teisingus dalykus: neperlaistai, vėdini šiltnamį, nepertręši, saugai dirvos struktūrą, laikaisi tvarkos su daigais ir substratais.

Kitaip tariant, trichoderma yra ne stebuklingas leidimas ignoruoti viską kitą, o stiprus pagalbininkas geroje sistemoje.

Mano išvada sodininkui mėgėjui

Jei man reikėtų viską sutraukti į vieną mintį, sakyčiau taip:

trichoderma yra viena įdomiausių biologinės augalų apsaugos krypčių tiems, kas nori mažiau chemijos ir daugiau protingos prevencijos.

Ji ypač verta dėmesio tada, kai nori apsaugoti augalus nuo tokių problemų kaip:

daigų kritimas
šaknų puviniai
fuzariozė ir vytuliai
šaknies kaklelio pažeidimai
silpnas prigijimas po persodinimo

Todėl jei ir Tu ieškai natūralesnio kelio, kaip stiprinti savo augalus ir mažinti ligų spaudimą, trichoderma tikrai verta vietos Tavo sode, darže ar šiltnamyje.

O geriausia tai, kad šiandien gali rinktis pagal savo poreikį — dirvai ir šaknų zonai arba patogiam naudojimui purškiant.

Apie Trichoderma veikimą, jos konkurenciją su patogenais ir panaudojimą biologinėje augalų apsaugoje plačiau gali paskaityti ir mokslinėje apžvalgoje apie Trichoderma vaidmenį augalų ligų kontrolėje.

Related Posts

Kada, kaip ir kuo balinti vaismedžius?

Kada, kaip ir kuo balinti vaismedžius? Sodininkystė yra menas ir mokslas, reikalaujantis ne tik aistros, bet ir žinių. Vienas iš svarbiausių augalų priežiūros aspektų yra tinkama jų apsauga, ypač vaismedžių kamienų apsauga nuo saulės. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl šis procesas yra svarbus, kada jį reikėtų atlikti ir kaip tai padaryti efektyviausiai, naudojant inovatyvius produktus, tokį […]

Voratinklinė erkė: kaip ją atpažinti, kovoti ir apsaugoti augalus?

Voratinklinė erkė: kaip ją atpažinti, kovoti ir apsaugoti augalus? Voratinklinė erkė (lot. Tetranychus urticae) – smulkus, tačiau labai pavojingas kenkėjas, galintis padaryti daug žalos augalams. Jos dažniausiai puola šiltnamiuose, soduose ir net namuose auginamus augalus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti voratinklinę erkę, kokią žalą ji gali padaryti bei kaip efektyviai su ja kovoti. Voratinklinė erkė […]

Natūrali daržo apsauga su nimbamedžio išspaudomis: kaip apsaugoti augalus be chemijos?

Natūrali daržo apsauga su nimbamedžio išspaudomis: kaip apsaugoti augalus be chemijos? Kiek besistengtume – sėjame, sodiname, prižiūrime – vis tiek tenka derliumi dalintis su neprašytais svečiais: vabzdžiais, šliužais, sraigėmis. Kartais net nepastebime, kaip mūsų špinatai, pupelės ar morkos tiesiog pradingsta – suvalgytos dar net nespėjus pasidžiaugti.  Chemija ar natūralumas? Pirmoji daugelio sodininkų mintis – […]