Bulvių maras: kaip atpažinti pirmuosius požymius ir ką daryti nedelsiant

Dar visai neseniai, bent jau mano aplinkoje, bulves daug kas augindavo gana paprastai: pasodino, apkaupė, nurinko kolorado vabalus ir laukė derliaus. Nuo bulvių maro dažniausiai nieko specialiai nedarydavo – augindavo taip, kaip pasiseks.

Jeigu bulvių maras pasirodydavo vasaros pabaigoje, augalai jau būdavo spėję užauginti neblogą derlių. Tačiau jeigu liga ateidavo anksčiau, bulvienojai per gana trumpą laiką pajuoduodavo ir nudžiūdavo. Tuomet tekdavo kasti tai, kas jau spėjo užaugti.

Dabar situacija kitokia. Žinome, kaip atrodo pirmieji bulvių maro požymiai, kokiu oru liga plinta greičiausiai ir ką galima padaryti, kol didžioji bulvienojų dalis dar žalia.

Svarbiausia – nelaukti, kol pajuoduos visas bulvių laukas.

Kas yra bulvių maras?

Bulvių marą sukelia Phytophthora infestans. Tas pats sukėlėjas gali pažeisti ir pomidorus, todėl bulvių ir pomidorų maras iš esmės yra labai artimai susijusi problema.

Liga pažeidžia ne tik bulvių lapus. Ji gali išplisti į lapkočius, stiebus, ūglius ir net bulvių gumbus. Būtent todėl maro nereikėtų vertinti tik kaip negražių dėmių ant lapų.

Pirmieji požymiai dažniausiai būna mažos, netaisyklingos, tarsi vandeningos dėmės. Jų spalva gali būti nuo blyškiai žalios iki tamsiai žalios. Vėliau dėmės plečiasi, pilkėja arba ruduoja. Drėgnu oru lapo apačioje, ties dėmės pakraščiu, gali atsirasti balkšvas pūkuotas apnašas.

Maras prasideda ne nuo visiškai juodo lapo

Čia ir slypi dažniausia klaida. Žmogus pamato vieną nedidelę dėmelę ir pagalvoja, kad lapas gal kur nors buvo pažeistas, nudegintas saulės arba tiesiog pradėjo senti.

Tačiau kai visas lapas jau būna rudas ar juodas, mes matome ne ligos pradžią, o gerokai pažengusį procesą.

Todėl aš pirmiausia stebiu:

• pavienes vandeningas, išplaukusias dėmes;
• pakitusią žalią lapo spalvą aplink dėmę;
• dėmes, kurios neturi aiškaus, taisyklingo krašto;
• balkšvą apnašą apatinėje lapo pusėje;
• naujus pažeidimus po lietingų ir vėsių dienų.

Ypač atidžiai apžiūriu žemesnes ir tankiau augančias bulvienojų vietas, kur lapai ilgiau išlieka drėgni.

Kokiu oru bulvių maras plinta greičiausiai?

Bulvių marui patinka drėgmė. Didžiausia rizika atsiranda, kai dažnai lyja, naktys būna vėsios, rytais ilgai laikosi rasa, o bulvienojai nespėja išdžiūti.

Ligai sparčiai plisti palankus didelis santykinis oro drėgnis, lietingi orai ir maždaug +15–25 °C temperatūra.

Jeigu vieną dieną matome kelias dėmes, po kelių dienų jų jau gali būti gerokai daugiau. Todėl lietingą vasarą bulves verta apžiūrėti reguliariai, o ne tik tada, kai einame kasti pirmųjų gumbų.

Ar tai tikrai maras, o ne bulvių sausligė?

Ne kiekviena ruda dėmė yra maras. Bulves dažnai pažeidžia ir sausligė, dar vadinama alternarioze.

Sausligės dėmės paprastai būna sausesnės, tamsiai rudos ir aiškiau apribotos. Jose neretai matyti koncentriškos rievės – tarsi maži apskritimai arba medžio kamieno rievės. Maro dėmės dažniau atrodo vandeningos, išplaukusios ir greitai didėjančios.

Sausligė dažniau išplinta antroje vegetacijos pusėje, kai augalo lapai pradeda senti. Jai palankesnė aukštesnė, apie +25–27 °C temperatūra ir besikeičiantys drėgni bei sausi laikotarpiai.

Vis dėlto darže ne visada pavyksta ligą nustatyti šimtu procentų iš vienos dėmelės. Todėl stebiu ne tik jos išvaizdą, bet ir tai, kaip greitai atsiranda naujų pažeidimų.

Ką darau pastebėjęs pirmuosius maro požymius? Kuo purkšti nuo bulvių maro?

Pastebėjęs pirmąsias įtartinas dėmes, nelaukiu savaitės ir netikrinu, „kas bus toliau“. Mano tikslas – sureaguoti tada, kai didžioji bulvienojų dalis dar sveika.

Pirmiausia pašalinu labiausiai pažeistus lapus. Jų nepalieku gulėti tarp bulvių eilių, nes drėgni ligoti lapai tampa papildomu užkrato šaltiniu.

Tada bulves purškiu Agro ECA Protect. Naudoju standartinį 2,5 procento tirpalą:

250 ml Agro ECA Protect į 10 litrų vandens.

Purškiu ne vien lapų viršų. Stengiuosi tirpalu gerai padengti visą bulvienoją, įskaitant lapų apačią ir stiebus. Būtent lapų apačioje drėgnu oru galima pastebėti balkšvą maro apnašą.

Pagal produkto naudojimo rekomendacijas lauko daržovės purškiamos po lietaus, bet ne prieš pat lietų. Ilgai laikantis lietingiems orams apdorojimą galima kartoti du ar tris kartus per savaitę, o sausu laikotarpiu – rečiau.

Svarbu suprasti: jau pajuodavęs ir nudžiūvęs lapas nepažaliuos. Purškimo tikslas nėra prikelti žuvusią lapiją. Tikslas – kuo anksčiau apriboti ligos vystymąsi ir apsaugoti dar sveiką augalo dalį.ž

Dar vienas svarbus dalykas: Agro ECA Protect nereikėtų viename purkštuve maišyti su trichoderminu, kitais mikrobiologiniais preparatais, dauguma trąšų ar pesticidų. Šias priemones geriau naudoti atskirai, skirtingomis dienomis.

Ką daryti, jeigu maras jau išplito stipriai?

Jeigu pažeisti tik pavieniai lapai, dar yra prasmės ligą stabdyti ir išlaikyti bulvienojus žalius kuo ilgiau. Kol bulvienojai gyvi, gumbai po žeme vis dar auga.

Tačiau jeigu didžioji lapijos dalis jau pajuodavusi, o liga sparčiai plinta stiebais, situacija keičiasi. Jeigu bulvės jau užauginusios tinkamo dydžio gumbus, gali būti protingiau nupjauti bulvienojus ir taip sumažinti riziką, kad užkratas pateks į gumbus.

Maro pažeistame lauke rekomenduojama po bulvienojų pašalinimo iki kasimo palaukti bent dvi savaites. Per šį laiką bulvių odelė sutvirtėja, o ant dirvos ir augalų likęs ligos sukėlėjas praranda dalį aktyvumo. Bulves geriausia kasti sausu oru ir į saugyklą dėti tik sveikus, sausus gumbus.

Pažeistų, rudomis dėmėmis nusėtų ar pradėjusių pūti bulvių ilgam laikymui nepalieku. Net vienas ligotas gumbas saugykloje vėliau gali tapti puvimo židiniu.

Kaip sumažinti maro riziką kitais metais?

Visiškai garantuoti, kad maras nepasirodys, neįmanoma. Tačiau riziką galima gerokai sumažinti.

Sodinimui rinkitės sveikas sėklines bulves. Po derliaus nepalikite žemėje gumbų, iš kurių kitą pavasarį išaugtų pavienės bulvės. Tokie savaiminukai, kaip ir išmestų senų bulvių krūvos, gali tapti ligos užkrato šaltiniu.

Bulvių nereikėtų kasmet sodinti toje pačioje vietoje. Dar geriau, kad tame plote trejus ar ketverius metus neaugtų ir kiti bulvinių šeimos augalai – pomidorai, paprikos ar baklažanai.

Taip pat neauginkite bulvių per tankiai ir nepertręškite jų azotu. Labai vešli, tanki lapija ilgiau išlieka drėgna, todėl joje susidaro geresnės sąlygos ligai plisti.

Svarbiausia – nepraleisti pirmųjų dėmių

Anksčiau bulvių marą daugelis priimdavo kaip neišvengiamą vasaros pabaigą. Pajuodavo bulvienojai – vadinasi, laikas kasti bulves.

Tačiau maras ne visada turi sunaikinti visą lapiją. Pastebėję pirmuosius požymius ir sureagavę iš karto, galime išsaugoti daugiau žalios lapijos, pratęsti gumbų augimą ir užauginti didesnį derlių.

Todėl po lietingų dienų apeikite bulves, pakelkite kelis lapus ir gerai apžiūrėkite jų apačią. Tos kelios minutės darže kartais gali būti daug svarbesnės už purškimą, atliktą tada, kai visas bulvienojas jau pajuodęs.

O kaip pomidorų maras?

Bulvių ir pomidorų marą sukelia tas pats ligos sukėlėjas – Phytophthora infestans. Todėl, jeigu bulvės pradeda sirgti, verta atidžiau apžiūrėti ir netoliese augančius pomidorus, ypač po lietingų, vėsesnių dienų. Ant pomidorų pirmiausia gali pasirodyti tamsios, netaisyklingos dėmės ant lapų ir stiebų, vėliau pažeidžiami ir vaisiai. Šiltnamyje labai svarbu vėdinimas, lapų nešlapinimas ir greita reakcija pastebėjus pirmuosius požymius. Plačiau apie tai, kaip atpažinti ligą ir ką darau savo šiltnamyje, skaitykite straipsnyje apie pomidorų marą.