Vaismedžių genėjimas vasarą: kodėl, kada ir kaip tai daryti? Romo Vrublevskio patarimai.

Pastaba: vasarinis genėjimas aktualiausias liepos mėnesį, todėl jeigu šiemet nespėjai – nieko tokio. Straipsnį pasilik kaip gaires kitam sezonui, kad iš anksto žinotum, kada ir ką daryti.

Dauguma sodininkų yra įpratę vaismedžius genėti pavasarį. Tai tarsi klasika: orams atšilus, rankose sekatorius, ir pirmyn prie obelų ar kriaušių. Tačiau vis dažniau girdime patarimus apie vasarinį genėjimą. Kodėl verta tai daryti, kada tam tinkamas metas ir kokia iš to nauda vaismedžiui bei derliui? Apie tai šiandien pasikalbėsime.

Kodėl verta genėti vasarą?

Genėjimas pavasarį dažniausiai skatina stiprų naujų ūglių augimą. Kartais taip netgi per daug suaktyviname medį – jis augina daug vilkūglių (stiebiasi į viršų) ir užaugina daugiau žalios masės nei vaisių.

Vasarą genėdami mes elgiamės priešingai: sulėtiname medžio augimą, suvaldome perteklių ir kartu pageriname vaisių kokybę. Vaismedis gauna signalą nebeauginti medienos, o nukreipti jėgas į vaisių brandinimą.

Kada laikas imti į rankas sekatorių?

Taisyklė paprasta: genėti vasarą galima maždaug mėnesį iki vaisių sunokimo.

• Vasarinės veislės (pvz., ankstyvosios kriaušės ar obelys) baigia vegetaciją greičiau, todėl jų genėjimą reikia atlikti liepos viduryje–pabaigoje.
• Rudeninės veislės (dauguma kriaušių, obuolių) genimos rugpjūčio pradžioje.
• Žieminės veislės (ypač obelys) lapus numeta labai vėlai – net spalį ar lapkritį, todėl jas reikia genėti anksčiau, kad spėtų užsigydyti žaizdas.

Svarbiausia – medžiui dar turėti pakankamai laiko užgydyti pjūvius iki šalnų. Todėl rudens genėjimas Lietuvoje yra nepalankus: drėgna, šalta, o per atviras žaizdas įsiveržia grybinės ligos, tokios kaip vėžys.

Kokias šakas šalinti?

Vasarą genėjimas paprastai paprastesnis nei pavasarį. Pagrindinė taisyklė:

• Šaliname viską, kas auga vertikaliai į viršų.
  Tokie ūgliai, vadinami vilkūgliais, niekada neduos vaisių – tik išsiurbs jėgas.
• Nepalikime „kamblių“.
  Pjūvis turi būti lygus, arti pagrindo, be paliktų kelmelių. Iš jų vėl išaugs krūva vilkūglių, ir turėsime darbo dar daugiau.
• Atnaujinkime vaisines šakeles.
  Mažos, trumpesnės šakelės su pumpurais duoda žiedus ir vaisius. Senesnes šakeles galima atnaujinti – patrumpinti iki gyvo pumpuro. Taip skatinsime naujus žiedinius pumpurus ir gausesnį derlių.

Nauda vaisiams

Genint vasarą, mes praretiname vainiką, į jį patenka daugiau saulės. Rezultatas:

• vaisiai būna stambesni,
• gražiau nusispalvina,
• įgauna daugiau skonio.

Ne paslaptis, kad vaisiai vainiko viršūnėje visada būna gražiausi. Tačiau ar tikrai mums reikia medžio, kuris siektų 6–7 metrus aukščio? Geriau auginti ergonomišką, žemesnį vaismedį, iš kurio lengvai nuimsime derlių, nupurkšime ar prireikus pasieksime kiekvieną šaką.

Įrankiai vasariniam genėjimui

Vasarą užtenka paprastų, bet kokybiškų įrankių:

• Sekatorius. Geras dviejų ašmenų sekatorius su švariu pjūviu labai palengvina darbą. Pavyzdžiui, Romas video demonstracijoje naudojo Falket 2020 Evo Moon su teflono danga – pjauna itin lengvai, nepažeidžia žievės.
• Pjūklas. Reikalingas tik storesnėms šakoms, bet vasarą dažniausiai užtenka sekatoriaus.
• Pirštinės ir laipteliai. Kad darbas būtų saugus ir patogus.

Patirtis rodo, kad vasarą kai kuriuos vilkūglius galima tiesiog nulaužti ranka, kol jie dar žali ir minkšti.

Kaip apsaugoti medį po genėjimo?

Smulkias žaizdas vasarą dažniausiai nebūtina užtepti sodo tepalu, nes medis pats greitai jas užsigydo. Tačiau, kai orai drėgni ligų sukėlėjai gali patekti į medį ir per smulkias žaizdas.

Todėl po genėjimo rekomenduojama profilaktiškai nupurkšti visą medį. Čia puikiai tinka natūrali priemonė Agro ECA Protect. Ji apsaugo nuo grybinės infekcijos, dezinfekuoja pjūvio vietas ir padeda medžiui sveikai tęsti vegetaciją.

Stambesnių pjūvių apsaugai nuo užkrato naudokite sodo tepalą.

Kaip išgelbėti pažeistą medį?

Įdomi praktinė patirtis iš mūsų sodo: seną kriaušę buvo smarkiai pažeista su trimeriį – žievė nuo kamieno nulupta, medis atrodė pasmerktas. Tačiau Romas šalia pasodino “donorą” – kitą sodinuką, kuris buvo įskiepytas į pažeistą kamieną. Rezultatas? Senasis medis iki šiol puikiai dera!

Tai parodo, kad kartais verta paieškoti kūrybiškų sprendimų ir nenumoti ranka į iš pažiūros „prarastą“ vaismedį.

Pabaigai

Genėjimas – tai kalba tarp sodininko ir medžio. Jeigu paliksime per daug šakų, medis užaugs į aukštį, bet vaisių bus mažiau. Jeigu nupjausime protingai – medis supras mūsų žinią: „mes norime derliaus“.

Tad jeigu dar nesate bandę, šiemet išdrįskite pamėginti vasarinį genėjimą. Pasirūpinkite kokybiškais įrankiais, skirkite laiko kruopščiam darbui ir nepamirškite apsaugoti medžio nuo ligų.

Ir atminkite: nori derliaus – neleisk medžiui per daug augti!