Juodasis šilkmedis (lot. Morus nigra)

Juodasis šilkmedis (lot. Morus nigra)

Romas Vrublevskis pasakoja apie juodąjį šilkmedį:

Juodasis šilkmedis (lot. Morus nigra) – šilkmedinių (lot. Moraceae) šeimos augalas.

Vienas seniausiai sukultūrintų augalų. Rytuose jis vadinamas ilgaamžiu medžiu.

Senovės Kinijoje šilkmedžiai buvo auginami kaip šilkaverpių (lot. Bombyx mori) maistas. Šilkmedžio lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos lėliuke, suka kokoną iš savo gaminamų šilko siūlų.

Šį augalą Lietuvoje dar vadina avietmedžiu.

Lietuvoje 1885 metais Trakų apskrityje ir netoli Daugų buvo įveistos šilkmedžių plantacijos. Plantacijose buvo auginami ir šilkaverpio vikšrai, o iš jų kokonų gaminamų siūlų buvo audžiamas šilkas. Lietuvoje šilkmedį augino tik dvarininkai. XX a. pradžioje šilkmedžiai iššalo.

Uogos labai saldžios, skanios, forma ir dydžiu primenančios avietes arba gervuoges. Turi vitaminų, pektino, mineralų, gliukozės ir fruktozės, geležies, citrinos ir obuolių rūgšties. Šilkmedžio uogos valo kraują, gydo anemiją, turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimų.

Visos augalo dalys turi gydomųjų savybių. Pavyzdžiui, Japonijoje, šilkmedžio gėlės, pertrintos su augalinių aliejumi, naudojami kosmetikos kremo sudėtyje.