Mikorizė ir mikoriziniai grybai: nauda ir kiti ypatumai auginimo kontekste

Populiarėjant ekologijos idėjoms augintojai ieško tvarių ir natūralių priemonių augalų vystymuisi gerinti. Bet tiesą sakant, palyginti nedaug kas žino apie vieną iš natūraliausių būdų ekologinėje žemdirbystėje – mikorizės grybieną.

Žodis „grybai“ vieniems asocijuojasi su grybavimo sezonu, kitiems kelia neigiamas asociacijas dėl patalpose atsirandančių nepageidaujamų „svečių“, tačiau daržininkams, sodininkams šis žodis siejasi su mikoriziniais grybais, o štai pastarieji verti vien tik pagyrų. Dėl jų augalai gali būti itin efektyviai aprūpinti vandeniu, maistingomis medžiagomis, jai  papildytas dirvožemis gali pasižymėti didesniu atsparumu ligoms, teršalams, taip pat mikoriziniai grybai gali prisidėti ir prie sėkmingo augalų prigijimo, vystymosi, žydėjimo, vaisių brandinimo ir pan. Tad neabejokite – augalams tikrai verta į draugiją „pasikviesti“ mikorizinius grybus.

Kas yra mikorizė?

Išvertus iš graikų kalbos mikorize reiškia grybų šaknys. Mikorize vadinama abipusiai naudinga aukštesnių augalų ir kai kurių dirvožemio grybų simbiozė. Šis ryšys išsivysto evoliucijos eigoje ir yra naudingas abiem pusėms:

• Grybams, nes jie gauna puikų angliavandenių šaltinį. Grybiena jungiasi su augalo šaknimis ir tokiu būdu grybas gauna medžiagų, kurių įprastai negautų, o ir pasigaminti pats negalėtų. Negana to, grybiena sąlygoja ženklų augalo šaknyno tūrio padidėjimą, dėl ko pastarasis įgyja kur kas didesnį siurbiamojo paviršiaus dydį.
• Augalui, nes gauna didelį kiekį vandens su daug jame esančių vertingų medžiagų, taip pat apsaugą nuo ligų, kenkėjų.

Taigi šis ryšys, kaip matome, naudingas ir grybams, ir augalams, mat abu gauna didesnę naudą, palyginti su tuo, ką vienas kitam atiduoda. Grybiena augalo šaknis apraizgo it tinklas, net įsiskverbia į jas ir sėkmingai plečia šaknyno plotą. Įdomu tai, kad pastarasis dėl grybų daromo poveikio padidėti gali net kelis šimtus kartų!

Tiesa, reikia pastebėti, kad ne visi grybai yra suderinami su visais augalais. Grybų sporoms sudygus ir pradėjus augti jos susitinka su augalo šeimininko šaknimis. Pasitaiko, kad konkrečiam augalui šeimininkui kai kurių rūšių grybai netinka – tokiu atveju augalo šaknys slopina sporų dygimą ir mikorizė nevyksta. Kadangi ir grybų yra įvairių, ir augalų poreikių spektras platus bei skirtingas, tai kiekvienam augalui tikslinga parinkti jo poreikius geriausiai atitinkančią grybieną.

Mikorizinių grybų galima rasti įvairiuose dirvožemiuose. Mūsų šalyje jų daugiausia yra natūraliose pievose – čia skaičiuojamos dešimtys mikorizinių grybų rūšių.

Kas stabdo mikorizės susidarymą?

Kaip vienas iš kertinių mikorizės mažėjimą lemiančių veiksnių akcentuojamas intensyvus tręšimas, tokių priemonių kaip pesticidai naudojimas. Dėl to kinta dirvožemio sudėtis, stokojama mikorizei susidaryti būtinų sąlygų. Naudojamos cheminės apsaugos priemonės suteikia apsaugą ne tik nuo patogeninių grybų, bet drauge ir mažina mikorizės susidarymo galimybes.

Apie mikorizinius grybus ir jų naudą augalui

Gamtoje mikorizių esti tikrai daug: skirtingos grybų rūšys ir tipai. Priklausomai nuo to, skiriasi ir jų funkcionavimo ypatumai. Pagal tai, kaip grybiena jungiasi su augalų šaknimis, skiriami du pagrindiniai mikorizių tipai:

• ektomikorizė;
• endomikorizė.

Pirmosios grupės – ektomikorizes daugiausia formuoja medžiai: spygliuočiai ir lapuočiai, o endomikorizes – žoliniai augalai.

Kaip jau paminėjome, mikoriziniai grybai turi savybę susijungti su augalo šaknimis. Bet ne iš savanaudiškų paskatų – tiek jie gauna naudos iš augalo, tiek ir patys augalui suteikia didelės naudos. Būtent dėl savybės susijungti su augalo šaknimis mikoriziniai grybai gali labai ženkliai išplėsti augalo šaknyną.

Kalbant apie grybus ir grybieną tikslinga paminėti hifus, kadangi ne visi žino, kas tai yra. Grybienos hifais vadinamos plonos, tankios, susiraizgiusios ir  visaip susipynusios  gijos, kurios ir sudaro visą grybieną. Jei išrautume grybą su visa grybiena, tai labai lengvai pastebėtume hifus. Tad kokia jų funkcija? Grybienos hifai iš dirvožemio įsisavina vandenį, drauge su juo ir maisto medžiagas, o tada visa tai perduoda augalui. Tai lemia kur kas geresnę augalo mitybą, o drauge ir spartesnį jo augimą. Sakysite, kodėl gi pats augalas negali lygiai taip pat įsisavinti vandens bei maistinių medžiagų? Šioje vietoje šioks toks niuansas – augalų šaknys ne visada geba tiesiogiai įsisavinti kai kurias medžiagas, pavyzdžiui, fosforą, o mikorizinių grybų hifai jį įsisavina labai lengvai. Todėl grybiena juo aprūpina augalą.

Mikorizės ir augalų duetas – vertinga draugystė

Galima skirti nemažai pranašumų, kuriuos gauna mikorizes turintys augalai. Bene dažniausiai akcentuojama, jog tokie augalai, palyginti su tais, kurie mikorizių neturi, yra daug labiau atsparūs dirvoje gyvenančių patogenų sukeliamoms pašaknio ligoms. O juk ne paslaptis, kad augalo stiprybė paprastai slypi šaknyse, todėl tvirtos ir sveikos šaknys dažnu atveju reiškia ir stiprų sveiką augalą.

Mikorizinių grybų hifų tinklas labai prisideda prie dirvožemio kokybės gerinimo, todėl mikorizes turintys augalai auga geresnės struktūros dirvožemyje, demonstruojančiame labai geras vandens išlaikymo savybes. Šis aspektas susijęs ir su dar vienu mikorizes turinčių augalų pranašumu – jie kur kas lengviau pakelia sausras.

Kalbant apie mikorizinių grybų naudą augalams negalime pamiršti ir dar vieno aspekto. Ne paslaptis, kad dirvožemyje yra ne tik gerų dalykų, bet ir augalams ne visai naudingų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, druskų ir pan. Kai kurios mikorizinių grybų rūšys gali sumažinti druskų poveikį augalams, apsaugoti nuo per didelio rūgštingumo, taip pat neutralizuoti sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, švino, gyvsidabrio ar kitų, poveikį. Tai itin svarbu sveiko augalo augimui.

Jei sodinama skurdžiame dirvožemyje

Dėl augalo šaknų aprūpinimo vandeniu bei maistingomis medžiagomis mikoriziniai grybai labai pasiteisina tuomet, jei augalai sodinami skurdokame dirvožemyje. O taip kartais nutinka, kadangi ne visi gali džiaugtis turėdami lopinėlį geros dirvos, bet auginti juk vis vien norisi, tiesa? Tad jei dirvožemis nualintas, gruntas ne itin derlingas, pasodinus augalus be mikorizių ir norint, kad jie sėkmingai prigytų bei augtų, tikslinga įterpti mikorizinių grybų hifų (arba sporų). Tai gerokai prisidės prie sėkmingo augalo dygimo / prigijimo ir augimo.

Trąšos augalams su mikorize

Norėdami pagerinti dirvožemį, padėti augalams lengvai sudygti ir sėkmingai vystytis bei augti, galite rasti ekologiškų trąšų su mikorize. Tai vienas iš paprastesnių, tačiau saugių ir efektyvių būdų augalui į draugiją pridėti gerosios grybienos.

Trąšose esantys mikorizės grybai padės augalams daug lengviau pasisavinti iš dirvožemio maistingąsias medžiagas, ypač taip reikalingą fosforą, taip pat gali suteikti apsaugą nuo tam tikrų kenkėjų ir ligų. Mikorizė pasiteisins ir tada, jei jūsų augaliukai susidurs su jiems ne itin tinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, drėgmės stoka.

Tiesa, rinkdamiesi trąšas su mikorize pasikliaukite patikimais pardavėjais ir žinomais prekių ženklais. Būtinai įsitikinkite, kad trąšos yra natūralios ir ekologiškos, savo sudėtyje neturinčios jokių nepageidaujamų medžiagų.

Pasirinkę kokybiškas trąšas su mikorize džiaugsitės ilgalaikiu jų poveikiu, gana greitu efektu, sveikesniu dirvožemiu, kuriame auginate, ir, žinoma, ekologija. Tokios trąšos ypač populiarios uogoms, pavyzdžiui, braškėms, avietėms, agrastams, serbentams, gervuogėms ir kt., taip pat vaismedžiams.