Kokomikozė – vyšnių ir kitų kaulavaisių liga

Kokomikozė puola visus kaulavaisius augalus: vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, ievas. Tačiau daugiausiai nuo šios grybinės ligos kenčia vyšnios.

Kuom pavojinga?

Pažeisti, per anksti praradę lapiją medžiai blogai žiemoja. Jie gali pašalti žiema arba tiesiog iššalti. Kitąmet ant jų bus mažesnis derlius arba jo iš vis nebus.

Požymiai

Vasaros pradžioje ant lapų atsiranda smulkios, juodos dėmelės.

Liepos viduryje dėmelių atsiranda vis daugiau, pažeisti lapai pradeda geltonuoti ir galų gale nukrenta ankščiau laiko.

Vykstant didesniam užsikrėtimui pažeidžiami ir jauni ūgliai. Dėl to sumažėja kitų metų derlius, nes būtent ant praeitų metų ūglių dauguma vyšnių veislių ir veda vaisius.

Plitimas

Liga greičiausiai plinta, kai orai drėgni ir pakankamai šilti (+18-23 laipsniai).

Apsauga nuo kokomikozės

Kaip ir su visomis grybinėmis ligomis, su kokomikoze kovoti reikia profilaktiškai.
Kada lapai jau geltonuoja ir krenta irgi galima daryti purškimą, tačiau tų lapų ant medžio mes jau nesugrąžinsime. Toks purškimas gali būti naudingas tik kitiems metams.

Paprasčiausias dalykas, kurį galime padaryti sode, tai surinkti ir sudeginti arba užkasti pažeistus lapus.

Siūlome sodininkams mėgėjams tokį vyšnių apsaugos nuo kokomikozės planą nuo ankstyvo pavasario:

1. Anksti pavasari, prieš pumpurų sprogimą, purškiam karbamido ir vario sulfato mišiniu. Smulkiau apie šį purškimą skaitykite ir žiūrėkite video čia.
2. Prieš pat žydėjimą purškiam fungicidų Topas 100EC (5 ml. 10 litrų vandens).
3. Po derliaus nuėmimo purškiam fungicidų Score 250EC (2 ml. 10 litrų vandens).
4. Jei lyga plinta toliau, po dviejų savaičių purškiam bordo mišiniu.

Ar būna atsparių kokomikozei vyšnių veislių?
Taip, būna. Pavyzdžiui Turgenevka arba Nordstar, tačiau jos nėra atsparios kitai kaulavaisių ligai – moniliozei.
Deja, bet kol kas idealių vyšnių veislių nėra sukurta.