Maistas protui – graikiniai riešutai

Jonas Matelis pasakoja apie graikinį riešutmedį:

Graikinis riešutmedis (lot. Júglans régia) –  riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos medžių rūšis. Viena iš vertingiausių ir geriausių žinomu rūšių. Yra išvesta daug jo veislių ir formų.

Senovės graikų istorikas Herodotas teigė, esą senovės Babilono žyniai neleisdavo paprastiems žmonėms valgyti graikinių riešutų, nes buvo manoma, kad pastarieji teigiamai veikia smegenų veiklą, o prastuoliams to nereikia.

Graikinio riešutmedžio vaisiai padeda atsikratyti stiprios nervinės įtampos. Tam tikslui pasiekti Rytų medicinos gydytojai rekomenduoja suvalgyti po kelis graikinius riešutus per dieną.

Valgydami riešutus, padedame normalizuoti sumažėjusią arba padidintą skrandžio sulčių sekreciją.

Prinokusių riešutų branduoliuose yra daug baltymų, nepakeičiamų laisvųjų aminorūgščių, taip pat B1, B2, C, PP vitaminų, karotino, geležies, kobalto, jodo.

Graikiniai riešutai stiprina, tonizuoja, valo kraują, plečia kraujagysles, gerina apetitą, turi priešbakterinį, priešuždegiminį, choleretinį ir diuretinį poveikį.

Pastebėta, kad šalia graikinio riešutmedžio neskraido uodai. Specifinis lapų skleidžiamas aromatas atbaido uodus.

Garsus rusų biologas ir sodininkas Ivanas Mičiurinas pranašavo, kad riešutai taps trečiąja ateities duona po bulvių. Graikinis riešutmedis gerai adaptavosi Lietuvos klimatui ir vis daugiau žmonių pradeda auginti graikinius riešutmedžius.