Kada sodinti sodą – rudenį ar pavasarį?

Jevgenij Feodotov

Dažnai girdžiu sodininkų ginčus šia tema – vieni sako, kad sodinti reiktų rudenį, kiti tvirtina, kad geriausias sodinimo laikas – pavasaris.

Kas gi teisus?

Eilinį kartą pakartosiu, kad teisūs yra tiek vieni, tiek kiti, tik reikia turėti omeny tam tikrus niuansus.

Taigi kada vis dėlto būtų geriausiai išsodinti sodinukus?

Sodinimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių. Man, pavyzdžiui, teko sodinti serbentus net ir gruodžio 20 dieną, o poskiepius medelyne ir obelų sodą kartą sodinau jau gegužės pabaigoje, kai sodai jau seniai žydėjo.

Aš atkreipsiu jūsų dėmesį į medžių augimo ir vystymosi etapus, vadinamuosius fenologinius tarpsnius (fazės). Daug kam nepatinka terminai, todėl pasistengsiu paaiškinti tai paprastais žodžiais.

Visų pirma reikia žinoti, kad medžių sodinimas yra antra vieno proceso (persodinimo) dalis. Pirma dalis – iškasinėjimas. Ir laikas, kada jus iškasite sodinuką yra nemažiau svarbus už laiką, kada mes jį pasodinsime. Kartais iškasimo laikas yra netgi svarbesnis. Pavyzdžiui, jeigu iškasime sodinuką pavasari per vėlai, kai ant jo jau atsirado lapelių, tikimybė kad jis prigis yra labai maža.

Reikėtų prisiminti pagrindinę persodinimo taisyklę – kasti sodinukus reikia jiems esant pilnoj ramybės būsenoj. Tai galima daryti tik tuomet, kai jie visiškai nustojo augti. Tą galime atpažinti pagal sodinukų viršūnės, jos turi būti pilnai subrendusios.

Prieš iškasant privalu pašalinti visus lapus, jeigu tokių dar liko.

Panašių principų prisilaikome ir pavasari – kasti geriausia kuo anksčiau, kai sodinukai dar visiškai miega ir nepradėjo augti. Jie turi būti visiškoje ramybės būsenoje. Kuo daugiau sodinukas išsiskleidęs jam kasant, tuo sunkiau jam bus prigyti.

Apibendrinkime:

Rudenį pradedame kasti sodinukus jiems visiškai nustojus augti ir susiformavus viršūniniam pumpurui, ir baigiame, kai to jau neįmanoma daryti dėl tam netinkamų oro sąlygų.
Pavasari pradedame kasti sodinukus kuo įmanoma anksčiau ir baigiame pradėjus sprogti pumpurams.
SVARBU! Augalams, užaugintiems konteineriuose, iškasinėjimo laikas nėra aktualus, nes tokie sodinukai turi uždarą šaknų sistemą. Jų tiesiog nereikia iškasti, nes šaknys yra nepažeidžiamos – jos visos lieka vazone. Sodinukus iš konteinerių galima sodinti bet kuriuo metu – persodinus juos iš konteinerio į dirvą, jie tiesiog augs toliau.

Sodiname rudenį

Geriausia laiku iškasti sodinuką ir iškart jį pasodinti. Jeigu iškasime ir pasodinsime subrendusi sodinuką tinkamu laiku, jis turės pakankamai laiko iki žiemos užauginti naujas šaknis. Atminkite, kad daugelis vaisinių kultūrų augina šaknys esant dirvos temperatūrai +1Cº. Toks sodinukas pradės greitai augti pavasari ir beveik nepastebės persodinimo.

Tačiau būkite atsargus esant vėlyvam rudeniui. Šio laiku galime drąsiai kasti sodinukus, tačiau sodinti prieš pat šalčius nereikėtų. Tokiu atveju geriausia juos prikasti ir pridengti bei palikti iki pavasario. Persodinant rudenį, pagrindinė rizika – stiprūs šalčiai žiemą. Jeigu sodinukas augo, pavyzdžiui, pietų Lenkijoje, ir jūs pasodinsite jį vėlai rudenį Lietuvoje, labai tikėtina, kad jis iššals.

Jeigu jūs perkate sodinukus mugėje, turguje ar medelyne, geriausia daryti tai kuo anksčiau rudenį ir iškart juos pasodinti. Tokiu būdu jūsų sodinukai iki žiemos spės gerai įsišaknyti ir pavasari pradės augti kartu su kitais nepersodintais augalais. Lietuvoje, priklausomai nuo oro sąlygų, įprastai sodinukų kasimo sezonas prasideda apie rugsėjo 20-ą.

Tačiau padaryti tai pavyksta ne visada. Todėl vėlai nupirktus sodinukus geriausia išsaugoti ir atidėti sodinimą pavasariui.

Mano manymu, pavasarį geriau sodinti visas šalčiams neatsparias kultūras, tokias kaip: abrikosai, persikai, vynuoges, šilkmedžiai.

Sodiname pavasarį

Geriausia bus iškasti sodinuką kuo anksčiau pavasarį, iškart žemei atitirpus, o po to nedelsiant jį pasodinti.

Jeigu sodinukai iškasti laiku, rudenį ar ankstyvą pavasarį, ir yra laikomi pakankamai šaltoje patalpoje, sodinti juos galima ir daug vėliau. Kaip jau minėjau anksčiau, mums tekdavo sodinti poskiepius medelyne gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Atvežėme juos iš Lenkijos, kur jie buvo laikomi specialioje saugykloje.

Kartą ir patys esame išsaugoję anksti pavasari iškastus obelų sodinukus. Šaltoje patalpoje ramybės būsenoje jie puikiai išsilaikė. Išsodinome juos į sodą gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Ir jie ne tik kad sėkmingai prigijo, bet ir gerai paaugo.

Jeigu perkate sodinukus pavasari, įsitikinkite, kad jie „miegotų“, o pumpurai būtų dar nepabrinkę, be to, nežydėtų. Laikome iš anksto iškastus sodinukus šaltoje patalpoje, tokiu būdu pratęsdami jų realizavimo ir sodinimo laiką pavasari.

Sodinant augalus vėlai pavasari būtinas laistymas, nes šiuo metu paprastai būna labai karšta ir sausa. Mulčiavimas gerai padeda išlaikyti drėgmę (pjuvenos ir drožlės, šiaudai, medžio žievė, agroplėvelė ir kitos turimos medžiagos).

Kodėl neverta atidėti sodinukų pirkimą pavasariui?

Nes rudenį medelynuose būna didžiausias asortimentas ir pavasariui kai kurių, ypač įdomių, arba naujų kultūrų gali tiesiog pritrūkti.

Kodėl taip svarbu, kad viršūninis sodinuko pumpuras būtų visiškai susiformavęs?

Jeigu iškasant sodinuką, jis dar augo, reiškia nebuvo visiškos ramybės būsenoje. Jis nespėjo pasiruošti žiemai, nespėjo įsisavinti ir išsaugoti visų būtinų maistingųjų medžiagų. Galiausiai sodinant rudenį, labai tikėtina, kas sodinukas iššals iki sniego ribos ar net iki žemės.

Net išsaugojus tokį sodinuką ir išsodinus jį laiku, viršutinė ūglio dalis (kuri nėra subrendusi) greičiausiai vis tiek išdžius.

Kodėl sodinukai taip ilgai auga ir nespėja pasiruošti žiemai?

Kartais taip atsitinka, kai medelynų savininkai piktnaudžiauja azoto trąšomis.

Taip, sodinukai tuomet išauga daug didesni, ir sodininkams tai be abejo patinka. Tačiau žiemą tokie gražuoliai visiškai iššąla. Nors išsaugojus juos ir pasodinus pavasari, jie sėkmingai prisitaikytų prie naujų sąlygų ir kitą žiemą jau išgyventų gerai (jeigu jūs taip pat be saiko nepilsite azoto trąšų).

Taigi galime padaryti išvadą, kad sodinukus galima sodinti ir rudeni, ir pavasari, jei padarysite viską laiku. Todėl ir nesėkmę galima patirti pasodinus augalus tiek rudenį, tiek pavasari jei reikalą paskubinsite, arba užtempsite.

O kaip gi tie serbentai, kuriuos sodinome gruodžio pabaigoje – prieš pat naujuosius metus?

Visų pirma – tais metais Lietuvoje iki naujųjų metų nebuvo nei sniego, nei šalčių.

Antra – serbentai mūsų šalčių nebijo visiškai.

Trečia – jie labai lengvai įsišaknija ir prigyja. Serbentus galima išsodinti net vėlyvą pavasarį jiems pradėjus žydėti. Bet reikėtų nepamiršti pagrindinės sąlygos – būtina patrumpinti jų ūglius. Video pamoką apie juodųjų serbentų sodinimą žiūrėkite paspausdami šią nuorodą: https://sodoexpertai.lt/jadrionaja/